NT investuotojai atrado naują nišą: matematika nemeluoja

Baimindamiesi įsibėgėjančios infliacijos, lietuviai užuovėjos savo santaupoms ir toliau dairosi sostinės nekilnojamojo turto rinkoje. Tačiau ne kiekvienas investuotojas šiandien pasiruošęs mokėti dideles sumas, kad įsigytų nekilnojamąjį turtą nuomai. Apie tai, ką daryti smulkiesiems investuotojams, kurių finansiniai resursai riboti ir kurie nori be banko paskolų investuoti į modernų būstą ar patalpas, kalbamės su NT projektų vadove Ilma Stasiulyte.

Ilma, ar apskritai nėra vėlu investuoti į nekilnojamąjį turtą sostinėje, kai skamba kalbos apie išaugusias kainas?

Lyginant su kitomis Europos Sąjungos valstybių sostinėmis, Vilniuje NT įperkamumas tebėra didelis. Mūsų sostinė yra sparčiausiai augantis miestas Baltijos regione, kuris pagal darbo ir gyvenimo mieste balansą lenkia net ir tokius miestus kaip Briuselis ar Miunchenas. Kasmet augantys atlyginimai bei tai, jog pastaraisiais metais šis miestas tampa regioniniu aukštą pridėtinę vertę kuriančių fintech įmonių lopšiu, leidžia tikėtis ir tolesnio vietos NT rinkos augimo. Žinoma, tai nereiškia, kad kiekviena investicija duos lygiavertę grąžą. Tiek rinkos nuosmukio, tiek rinkos pakilimo laikais galima arba pataikyti, arba prašauti – viskas priklauso nuo konkretaus projekto.

Tarkime, žmogus investicijai pasirengęs skirti 20-30 tūkstančių eurų. Ką jam veikti su tokia suma? Ar Vilniuje dar yra galimybė šiame kainos diapazone be banko paslaugų įsigyti nekilnojamojo turto?

Pasiūla tokiai auditorijai paskutiniu metu buvo labai ribota. Už tokias sumas sostinėje paprastai pardavinėjami būstai senos statybos bendrabučio tipo pastatuose su ribotais patogumais bei neprižiūrėtomis bendrosiomis patalpomis. Kuo toliau, tuo labiau šie dalykai atstumia nuomininkus. Taip pat kyla klausimų, ar tokio turto vertė nepradės kristi toliau prastėjant pastato kondicijai.

Kitas kelias yra investuoti į specializuotas NT sutelktinio finansavimo platformas su tikslu uždirbti palūkanų. Viena vertus, šiuo būdu galima investuoti net ir nuo kelių ar keliasdešimt eurų. Kita vertus šio tipo investicijos siejamos su nežinomybe tiek dėl pasirinktos investavimo platformos patikimumo, tiek dėl vystytojo pasirengimo sėkmingai įgyvendinti finansuojamą projektą. Kaip ten bebūtų, nei garantuotos grąžos, nei „raktų“ nuo savo investicijos žmogus neturi.

Šiemet ryškėja ir trečiasis kelias, kuomet NT vystytojas įgyvendina bei rinkai pasiūlo modernų kompaktiškų patalpų projektą nebrangaus, bet perspektyvaus nekilnojamojo turto sostinėje ieškantiems investuotojams. Vienas iš tokių pavyzdžių – projektas „Mini loftai“.

Kuo ypatingas „Mini loftų“ projektas ir kodėl jis sulaukė didelio susidomėjimo rinkoje? 

Tai yra tas atvejis, kai NT vystytojas ryžtasi nestandartiniams sprendimams ir iš to laimi visi. „Mini loftams“ sąmoningai pasirinktas Panerių mikrorajonas (Kirtimų g. 51A). Viena vertus, iš šios vietos yra geras susisiekimas tiek iki Vilniaus centro, tiek iki Trakų ir Grigiškių. Kita vertus, šiose apylinkėse kasdien darbuojasi dešimtys tūkstančių žmonių, o čia esantys pramonės, komercijos ir logistikos mazgai sąlygoja augančią NT paklausą. Tačiau galimybės išsinuomoti būstą šiame rajone iki šiol buvo lygios nuliui, tad žmonės priversti brangiai nuomotis būstą miesto gyvenamuosiuose rajonuose bei kasdien gaišti laiką kelyje į darbą ir iš darbo. Stebėtina, jog esant tokioms aplinkybėms ilgą laiką Paneriuose modernių būstų ir biurų pasiūlos apskritai nebūta:

Taip pat pasistengta, kad „Mini loftai“ būtų funkciškai patogūs bei turėtų savo veidą rinkoje. Šiam tikslui atliktas autentiško bauhauzo architektūrinio stiliaus pastato remontas, atliktas pastato išorinių sienų ir stogo apšiltinimas, atnaujintos bendrojo naudojimo erdvės, kiekviename 10-33,45 kv. m ploto lofte suplanuoti visi įvadai, sanitariniai mazgai, sudėti aukšto energetinio efektyvumo langai. O viso pastato išorinė siena išpuošta žinomo gatvės meno kūrėjo Artur Širin (Ettoja) kūryba. Viso to rezultatas – originalus investicinis produktas tiems, kurie nori už automobilio kainą įsigyti tvarų NT sostinėje.

Kokia dalis mažųjų loftų jau parduota? Už kokią kainą galima įsigyti patalpas „Mini loftų“ projekte?

Per keletą mėnesių parduota apie 60 proc. visų projekte numatytų loftų. Likusiųjų kainos prasideda nuo 17 tūkst. eurų ir svyruoja priklausomai nuo pasirinko ploto bei išplanavimo.

Ką palinkėtumėte tiems, kurie dar nėra investavę į NT ir nori priimti teisingą sprendimą?

Bet koks NT yra neatsiejamas nuo pirkėjo emocijų, tačiau jei norime kokybiškai investuoti, verta išguldyti ant lapo skaičius: už kokią kainą perki, kiek kainuos įsirengimas, už kokią kainą išnuomosi, kokios bus amortizacijos išlaidos ir kokia perkamojo ploto paklausos perspektyva. Matematika niekada nemeluoja.

Straipsnis publikuotas žurnale „Investuok“

×
Informuojame, jog šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Daugiau apie slapukus skaitykite čia. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami savo interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.